Mastery Learning ir ugdymo skaitmenizacija: receptas švietimo renesansui

PASIDALINK
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Pasaka be galo apie Mokyklą ir jos Moksleiviukus:
Moksleiviukai savaitę mokosi naują temą; parašo kontrolinį darbą; belaukdami rezultatų pradeda sudėtingesnę temą; kontrolinio rezultatai nedžiugina – yra spragų – o sudėtingesnė tema jau įpusėta; rašomas kitas kontrolinis; šitaip spragos kaupiasi toliau; pyst ir pavasaris.

Ar tikrai taip turi būti?

Mastery Learning

1984-ųjų vasarą Bendžaminas Bloom’as, Edukologijos profesorius Čikagos ir Northwestern universitetuose, akademiniam žurnalui Educational Research pateikė jo karjerą vainikuosiantį straipsnį, pavadinimu The 2-Sigma Problem: The Search for Methods of Group Instruction as Effective as One-to-One Tutoring. Kodėl tai svarbu? Šiuo straipsniu profesorius Bloom’as įrodė, kad, naudojant tam tikrą metodologiją, įmanoma padėti vidutiniškai besimokantiems moksleiviams rezultatais aplenkti 98% tradiciniu būdu besimokančių bendraamžių. Ši metodologija vadinama Mastery Learning.
Besimokydami pagal Mastery Learning metodą, moksleiviai privalo iš pradžių pilnai – dešimtukui – išmokti einamą temą, kad galėtų pradėti mokytis kitą. Kiekvienas mokinys gauna jam reikiamą laiko kiekį šiam tikslui pasiekti – net jei tai reišktų, kad visa klasė mokysis skirtingais tempais. Tradicinėje ugdymo sistemoje laikas yra pastovus (visi gauna tą patį kiekį laiko prieš rašant kontrolinį ir pradedant naują temą), o pasiekimai varijuoja (per vienodą laiką skirtingų gabumų ar nevienodas galimybes turintys moksleiviai turinį įsisavina nevienodai kokybiškai). Mastery Learning situaciją apsuka: pasiekimai tampa pastovūs (visi turi gauti dešimtuką), o laikas – varijuoja (vieni dešimtuką gaus greičiau, kiti lėčiau). 

Pateiktame straipsnyje prof. Bloom’as aprašė eksperimentą, kuriame dalyvavo trys moksleivių grupės:

  1. Įprasta 30-ies moksleivių klasė su vienu mokytoju; 
  2. kita 30-ies moksleivių klasė su vienu mokytoju, tačiau besimokanti pagal Mastery Learning
  3. bei 30 moksleivių, kurių kiekvienas turėjo po asmeninį mokytoją, naudojantį Mastery Learning.
Eksperimento rezultatai: Vidutinis antrosios grupės (Mastery Learning) moksleivis pasirodė geriau nei 84% pirmosios grupės (tradicinis mokymas) moksleivių. Vidutinis trečiosios grupės moksleivis (Mastery Learning su asmeniniu mokytoju) pasirodė geriau nei 98% tradicinio mokymo grupės moksleivių.

Šis tyrimas labai aiškiai parodė: jei kiekvienas mokinys turėtų po „nuosavą” mokytoją ir temas mokytųsi iki tol, kol pilnai išmoks, nesėkmingų moksleivių tiesiog nebūtų. Bėda tik ta, kad tokios sąlygos realybėje neįmanomos.

Neįmanomos aštuoniasdešimt ketvirtaisiais atrodė ir antrosios grupės, kurioje klasę mokė tik vienas mokytojas, sąlygos. Reikalavimas temą išmokti tobulai reiškė daugybės personalizuotų testų kiekvienam moksleiviui kūrimą ir tikrinimą; lankstus požiūris į laiką reiškė, kad po kelių savaičių tokio mokymo, visa klasė mokosi skirtingas temas. Visa tai sukontroliuoti būtų tikriausias košmaras net pačiam pajėgiausiam mokytojui. Teko pripažinti, kad Mastery Learning per sudėtingas, jog būtų pritaikomas praktikoje.

Tačiau tai buvo aštuoniasdešimt ketvirtieji.

Jau daugiau nei dešimtmetį technologijos įgalina mus padaryti pokytį, leisiantį Lietuvos mokyklų klasėse vykdyti Mastery Learning – skaitmenizuoti švietimą. Su skaitmenizacijos pagalba mokytojams nebereikėtų kurti ir tikrinti testų; būtų aiškiai matomas kiekvieno savu tempu besimokančio mokinio progresas; ir mokyklose nebeliktų pamokų, kurių metu mokytojas tik sako monologą, o mokiniai lyg robotai, užsirašinėja.

Ką reiškia „Skaitmenizuoti ugdymą”?

Skaitmenizuotu ugdymu nelaikome gyvai vedamų nuotolinių „Zoom pamokų” – jose paprasčiausiai imituojamos atgyvenusios tradicinės pamokos. Mes išskiriame tris „teisingo” skaitmenizuoto mokymosi aspektus:

  1. Skaitmenizuotas ugdymas, visų pirma, turi būti asinchroninis (kai pamokos įrašytos iš anksto, o ne vedamos gyvai). 
  2. Skaitmenizuotas ugdymas turi būti skirtas ne tik žinių įgijimui, bet ir jų tikrinimui (mokiniai sprendžia personalizuotas užduotis ir gauna momentinį grįžtamąjį ryšį).
  3. Skaitmenizuotas ugdymas turi būti savarankiškas (mokinys pats renkasi, ką, kiek ir kada mokytis, bet išlaikant Mastery Learning struktūrą, kurioje sunkesnę temą galima mokytis tik pilnai įvaldžius ankstesnę).

Mokyklose naudojant tokią skaitmenizuiotą sistemą, visi Mastery Learning trūkumai būtų likviduoti, o pranašumai dar labiau išryškinti. Turėdami nevaržomas laiko sąnaudas moksleiviai savu tempu mokytųsi teoriją po pamokų, namuose ir kelių per savaitę būtent teorijos mokymuisi skirtų pamokų metu. Mokytojams nebereikėtų per savaitę pravesti 8 vienodas pamokas paralelinėms klasėms ir kasmet kartoti tą patį – tokios pamokos įrašytos ir mokiniams pasiekiamos bet kuriuo metu.

Vietoje to, mokytojai tampa laisvi vesti iš tiesų įdomias, mokinių smalsumą stimuliuojančias pamokas, kurių metu vyksta eksperimentai ir diskusijos; pamokas, kuriose nėra eilėmis sustumdytų suolų, bet tvyro šurmulys ir komandinis darbas. Tik tokiose pamokose galima iš tiesų ugdyti apdainuotąsias „bendrąsias kompetencijas” – komunikavimo, bendradarbiavimo, kritinio mąstymo ir panašiai. „Skaitmenizuoti ugdymą” iš tiesų reiškia perkelti biurokratinius, automatinius ir turinio įsiminimu paremtus procesus į skaitmeninę erdvę, leidžiant tikrąjam ugdymui klasėse tapti gyvu ir žmogišku. 

BBright tiesia kelią tokio švietimo renesanso link

BBright kuriama virtuali mokymosi platforma – kelias tokios skaitmenizacijos mokyklose link. Platformos beta versiją išleisime dar šiais mokslo metais – joje 11-12 klasių moksleiviai galės išmėginti asinchroninį mokymąsi prieš VBE pasikartodami kelias pagrindines matematikos temas. Kitų metų pradžioje vyriausiuosius moksleivius pasieks visas matematikos kursas, o laikui bėgant ir kiti mokomieji dalykai.

Tikimės, kad sistemai įsigalėjus tarp moksleivių, ją, su papildomomis funkcijomis, priims ir mokyklos – o tai jau būtų pirmieji veiksmai skaitmenizuojant Lietuvišką ugdymą.

Daugiau straipsnių